Lėtesnio gyvenimo beieškant I dalis

Tekstas – Daliaus Kugrėno. Nuotraukos – iš asmeninio archyvo. Tekstas publikuotas žurnale Mano sodyba 2022 metais

Jau ne vienerius metus ar net dešimtmečius žmonės iš miestų migruoja į kaimus ar viensėdžius. Per paskutinius porą metų šis procesas gerokai suintensyvėjo. Pandemija, karantinas tai tik paspartino. Tenka konsultuoti nemažai naujų savininkų, įsigijusių / paveldėjusių senas sodybas ir galvojančių, ką daryti toliau.

Karantinas apvertė visus planus – daug žmonių patraukė į sodybas. Kad toks žingsnis nebūtų tik spontaniškas veiksmas, vertėtų viską gerai apgalvoti. Ilgą laiką stovėjusios apleis tos senos sodybos, kuriose laikas sustojęs prieš dvidešimt, trisdešimt ar daugiau metų, tikrai nebus lengvas pasivaikščiojimas. Ten nerasitedau gelio mums jau suprantamų ir įprastų patogumų. Juos teks įsidiegti, jei tam kyla poreikis, arba išmokti gyventi kiek kitaip. Lėčiau, arčiau gamtos. Žmonės, jau gyvenantys ar leidžiantys daug laiko sodybose, būtent tai ir pabrėžia – lėtesnį gyvenimą. Bet kuriuo atveju, sodybos atnaujinimas ir sutvarkymas pareikalaus ir laiko, ir pinigų. Vis dėlto sėdėti prie šulinio po riešutu, slepiantis nuo vasaros kaitros, yra maloniau, nei visą dieną praleisti daugiabutyje, ant betono, ir išeiti pakvėpuoti į balkoną pietų pusėje. Mintys apie nuosavą sodybą gali ir nepaleisti, bet pamąstyti, kokie iššūkiai ir nuotykiai laukia, tikrai verta.

Senas namas atgimsta

Keli patarimai, kurie galbūt padės realiau įvertinti būsimas investicijas ir išvengti nenumatytų išlaidų. Ir pagalvoti – ar jau tikrai taip noriu į kaimą?

Konsultacija prieš pirkimą

Esminė klaida, kurią daro dažnas pirkėjas, neturintis kompetencijos įvertinti nekilnojamąjį turtą, – perka seną sodybą be konsultacijos. Dažnai sulaukiame skambučių, ir pokalbis prasideda taip: „Nusipirkome sodybą...“ Kiek rečiau sulaukiame pasvarstymo: „Norime pirkti sodybą...“ Jei biudže tas neriboja, galima sau leisti tokią avantiūrą ir pirkti bet ką. Jei mėgstate ekonomiją, verta konsultuotis. Ir konsultuotis su įvairių sričių specialistais. Dažnu atveju iš visos sodybos lieka tik graži vieta, nors mokėjote ir už pastatus. Idealus variantas – susirasti rąstinius namus restauruojančius meistrus, kurie išmano šį amatą ir gali įvertinti, kokie darbai laukia seno trobesio, pasiūlyti sprendimų, duoti patarimų. Arba susirasti žmones, kurie jau perėjo šį kelią ir atnaujino savo sodybą. Jie tikrai turi ką papasakoti. Jų kelias buvo ilgas ir spalvotas, ir jis vis dar tęsiasi. Esu prisiklausęs įvairių istorijų, kodėl žmonės įsigijo būtent šį namą. Daugeliu atvejų tai – romantizavimas su polėkiu, be aiškios vizijos ir plano. Konsultacija padės rasti racionalių argumentų ir sprendimų šalia emocinio pagrindo. Iš pradžių viskas atrodo paprasta, bet kuo toliau į mišką... Beje, miško prireiks.

Privažiavimas. Lokacija

 Atkreiptinas dėmesys ir į sodybos lokaciją. Įsivertinkite, ar lengvai atvažiuosite į savo sodybą kada panorėję – žiemą ar lietingą pavasarį, o kaip rudenį? Dažnai įsigijus sodybą su sudėtingu privažiavimu vėliau tenka įsigyti ir didesnio pravažumo automobilį (kas ne visada būna planuota) ar tvarkyti privažiavimą. Dažniausiai tenka atlikti abu veiksmus. Žiemą kartais reikia ne tik pravažaus automobilio, bet ir kaimyno su traktoriumi. Taip pat reikia pagalvoti, kaip sunkiasvoriu transportu bus pristatomos statybinės medžiagos (jei bus vystomos statybos), kaip privažiuos kitas serviso paslaugas teikiantis transportas (kurjeris, komunalinės paslaugos,  kitos tarnybos). Ar planuojate visą laiką važiuoti kokį puskilometrį pasitikti? Toks, atrodytų, nereikšmingas dalykas kaip kelias, kuris gali nebūti sodybos dalimi, kartais praryja reikšmingą dalį biudžeto, skirto remontui ar statyboms. Bet jei ieškote atokaus kampelio pasaulio pakraštyje, tai gali būti pasirinkimas. Kažkam minusai gali virsti pliusais

Komunikacijos

Ar sodyboje yra elektra, ar pakankamai galios? Jeigu nėra, kur artimiausias taškas prijungimui? Ar nekyla problemų su elektros vartojimu? Šiuolaikinės kanalizacijos ar valymo įrenginių senoje sodyboje taip pat veikiausiai nerasite, žinoma, išskyrus

medinę būdelę. Svarbus ir vandens tiekimas – ar yra šulinys, ar gręžinys? Jei yra, ar vanduo tinkamas gerti, ar jo kiekis pakankamas? Ar yra galimybė prisijungti prie centralizuoto tiekimo, jei sodyba kaimo teritorijoje ir yra bendras vandentiekis? Jei vandens šaltinio nėra, pabandykite įsivertinti tiek šulinio, tiek gręžinio galimybes. Jei sodybą planuojate paversti nuotoline darbo vieta, ar pakankamai geras mobilusis ryšys?

Gal ne viskas būtina, bet tikrai ne viską ir rasite.

Pastatai, sodyba

Klėtelė

Pagrindinis pastatas sodyboje, žinoma, yra gyvenamasis namas. Kiti pastatai svarbūs, bet turbūt ne esminiai renkantis sodybą. Nors būna ir išimčių. Koks nors senas svirnas, klėtis ar kluonas gali pavergti savo grožiu. Namas apskritai gali būti neišlikęs ar avarinės būklės. Kartais net verta pagalvoti apie kito pastato pritaikymą laikinam gyvenimui, kol bus atstatytas pagrindinis namas. Daugelis apleistų sodybų tapusios lokaliais sąvartynais. Šiukšlių kiekiai gali būti didžiuliai, jų utilizavimas brangus. Sklypas apaugęs krūmais

ir medžiais. Dalis pastatų sugriuvę ar avarinės būklės. Nemenkas iššūkis atkovoti šitą žemės lopinėlį. Gali būti, kad iš viso ūkio liks tik sklypas. Jei gyvenamas namas dar geros

būklės ir tinkamas apsistoti trumpam laikui, prieš pirkdami galite išsinuomoti

savaitei ar dviem. Turėsite unikalią patirtį ir pamatysite viską iš esmės. Privalumus ir trūkumus.

Aplinka

Aplinkos įvertinimas kaimynystėje taip pat svarbus. Triukšmo lygis, žmogaus veikla. Gal aplinkui intensyviai vystoma ūkinė veikla, kuri neduos ramybės išsiilgusiems romantikos? O gal šalia kokia triukšminga vasaros poilsiavietė, kurios žiemą negirdėjote? Kokie kaimynai, kokia bendruomenė? O gal patys norėsite įkurti mažą ūkį? Tada svarbesnė yra žemės kokybė.

 Kitoje dalyje supažindinsiu, kaip įsivertinti rąstinio namo (pastato) būklę.