Vyčiai
- Dalius Kugrėnas
- 05-28
- 2 min. skaitymo
Turėjau nuotykį, kuris prasidėjo prieš porą metų. Užpernai. Šįmet visas galvosūkis išsisprendė. Pagelbėjo DI paieška. Prieš metus dar taip gerai neveikė matyt.
Gyvenu rąstinėje trobelėje jau trečia ar ketvirta žiema. Statytas prieš septynetą metų. Antrais gyvenimo metais, sienose kaži kas krebždėti pradėjo. Medgraužiai, ką padarysi. Medis. Visiems užteks. Tik kai orkestras įsibėgėjo vis tiek lengva panika apniko. O jei sugrauš?
Sėdėdavau vakarais ir bandydavau lokalizuoti vietas kur graužia. Tepti chemija nelabai protingas sprendimas, kai nori gyventi sveikoje aplinkoje. Tai tą būsena priimu naturaliai. Kelios skylutės - menka problema, bet orkestras? Tai jau ne! Vieną kitą lašelį kažkokių nuodų, mažomis dozėmis lokaliai naudojau.
Pavasarį prieš du metus išlindo usuočiai, tai kelis pavyko pagauti. Ankstyvą pavasarį susidūriau su dar įdomesniais padarėliais. Nebuvau matęs tokių. Paieškojau informacijos internete, ką žmonės šneką. Gal skruzdėlės? Nepanašios. Nematytos. Nepažįstu, nesuprantu. Naiktinti! Žmogus toks jau sutvėrimas, jei mano, kad kažkas jam trukdo ir nepažįsta, tai reikia pašalinti, patraukti, sunaikinti. Gyvenant ne mieste reikia priprasti prie įvairios gyvybės knibždėlyno. Ir dar svarbiau - suprasti. Kartais sunaikiname išties nuostabius dalykus. O kokiu tikslu? Dažniausiai dėl to, kad galime ir nežinome.
Šįmet, akstyvą pavasarį vėl jie pasirodė. Šimtais. Šį kartą pasitelkiau DI paiešką. Ir toks netikėtas atradimas. Vyčiai! Vienaskaita vytis. Simbolinis pavadinimas lietuviui. Simbolis ant simbolio. Lietuvis, tai tas kuris gyvena rąstinėje troboje. Sukrypusioje. Vytis, tas kuris veja priešą. Pasirodo vytis - sajungininkas kovojant prieš medgraužius, kurie graužią rąstinius namus. Vytis veja priešą iš jūsų medinio namo. Nuo šios žinios nustojau juos persekioti ir neliečiu. Pradėjau stebėti. Smalsu. Youtube radau video su beveik identišku vabzdžiu.
Vyčio medžioklė (Youtube nuoroda). Lygiai taip pat elgiasi ir mano sutikti vyčiai. Beveik identiški.
Ir elgiasi jie identiškai. Tupi ant rąsto, ropinėja, savo antenomis kažko ieško. Kartais matau kai kuriuos su įsmeigtomis "uodegomis". Turiu tokią vietą ant sofos, kur medgraužis į ausį krebždėdavo vakarais. Vyčiai ten kelias dienas kantriai tupėjo. Ropinėjo. Ūsus kraipė. Kol jie tupėjo, tol ten buvo tylu. Negaliu patvirtinti, kad prismeigė savo uodegą ką nors, bet tikiuosi. Medgraužis ten netriukšmauja.
Lietuviški vyčiai pasaloje.
Jau trečias mėnuo šių padarėlių neliečiu. Ir sėkmingai jie gyvena. Ant sienų, ant lubų. Tiesa, jau gegužė ir sumažėjo jų. Dalis tikriausiai išskrido į lauką pro duris. Galiu patvirtinti, kad jie neįkyrūs, problemų nekelia. Kartais skraido., netriukšmauja. O ir medgraužių triukšmo mažiau.
Yra puikis straipsnis portale "Mano ūkis". "Kenkėjų siaubas - vyčiai".
Gyvenant ne mieste, pradedi suprasti, kad kartais geriau nesikišti į kai kuriuos procesus.
Komentarai